Rusų gelbėtojus pribloškė lėktuvo katastrofos vaizdas

1/2
Teksto dydis:

Praėjus parai po Sibire įvykusios lėktuvo katastrofos, su ja susiję rusai atsigauna po šoko ir pasakoja apie pirmąsias akimirkas po 31 aukos pareikalavusios avarijos.

Vienas vaikinas, kuris yra sunkiai sužeistas ir šiuo metu ligoninėje grumiasi dėl savo gyvybės, sudužus lėktuvui sugebėjo paskambinti savo viršininkui ir pasakyti, kas atsitiko.

Tuo metu du pirmieji į įvykio vietą atvykę gelbėtojai prisiminė, kad aimanos ir riksmai sklido iš lėktuvo centrinės dalies, o priekyje ir uodegoje karaliavo mirtis.

Pirmadienį paryčiais Tiumenės srityje nukrito aviacijos kompanijos „UTair“ lėktuvas ATR-72, kuriuo skrido 43 žmonės – 39 keleiviai ir 4 įgulos nariai. Daugiausia tai buvo jauni specialistai: geologai, inžinieriai bei naftos ir dujų bendrovės „Surgutneftgaz“ darbuotojai.

Visa įgula – tarp jų ir kapitonas, kuris šiandien būtų šventęs savo 28-ąjį gimtadienį - žuvo. 12 lėktuvo keleivių dar gyvi, tačiau kai kurių būklė yra kritinė.

Minėtos naudingų iškasenų kompanijos darbuotojas 24 metų Aleksandras Akinšinas - labai sunkiai sužeistas. Nepaisant to, vos nukritus lėktuvui jis sugebėjo paskambinti savo viršininkui ir papasakoti, kas atsitiko, rašo „Newsru.com“

„Iškart po to, kai nukrito lėktuvas, Aleksandras surinko savo brigadininko numerį, - rusų žiniasklaidai pasakojo „Surgutneftgaz“ atstovė Elza Zulkarkajeva. - Jis papasakojo, kad lėktuvas sudužo, kad jis sužeistas, yra daug žuvusiųjų. Tada prarado sąmonę. Matyt žmogus buvo šoko būsenoje, kad sugebėjo taip susitelkti. Šiuo metu jis ligoninėje, jo būklė yra labai sunki“.

A. Akinšiną ir dar du smarkiai nukentėjusius tiumeniečius gydytojai nusprendė išskraidinti gydyti į Maskvą.

32 metų Ivanas Riabkovas iš Tiumenės yra vienintelis, kuris gali save laikyti tikru laimės kūdikiu. „Jam yra lūžęs šlaunikaulis ir pakenkti plaučiai, - sakė lengvai atsipirkusio ruso draugas. - Bet jis neapdegė, visi gyvybiškai svarbūs organai sveiki. Operacija buvo sėkminga. Vania jau sąmoningas“.

Veikiausiai apie jį vakar kalbėjo nelaimės vietoje dirbę vietiniai ugniagesiai. „Vieną vaikiną, kuris, atrodė, nukentėjo mažiausiai, mes pasodinome į savo kabiną, kad jis sušiltų, nes žmonės lėktuvo salone buvo be viršutinių drabužių ir nukrito tiesiai į sniegą. Vaikinas vis bandė kažką pasakyti, bet buvo ištiktas šoko, tikriausiai todėl mes nieko nesupratome“, - vienas iš gelbėtojų pasakojo „Life News“.

Išgyveno tik sėdėjusieji lėktuvo viduryje

Pirmieji į nelaimės vietą pirmadienį atskubėjo du Gorkovo gyvenvietės ugniagesiai Anatolijus Kolpasikovas ir Jurijus Stroganovas.

„Kai atvažiavome, išvydome baisų vaizdą. Lėktuvas buvo subyrėjęs į tris dalis, vidurinioji degė, - prisiminė A. Kolpasikovas. - Mes iškart puolėme gesinti ugnies ir ją numalšinome per 15 – 20 minučių“.

Tuomet vyrai ėmė gelbėti sužeistuosius. Dalis keleivių buvo išsimėtę po lauką. Kiti buvo prispausti susilamdžiusių lėktuvo krėslų. Kai kurie buvo sąmoningi. Kažkas aimanavo, du žmonės garsiai šaukė. Ugniagesiai vieną po kito ištraukė į lauką šešis išgyvenusiuosius.

Netrukus į pagalbą atskubėjo Roščino oro uosto darbuotojai, kurie padėjo iš po nuolaužų ištraukti likusius sužeistuosius. Oficialūs Rusijos šaltiniai pranešė, kad visi žmonės, skridę lėktuvo priekinėje ir galinėje dalyse, žuvo vietoje. Išgyventi pavyko tik sėdėjusiems centrinėje lėktuvo dalyje. Ji po kryčio išliko sveikiausia.

Pilotas atsisakė nuvalyti lėktuvą

Dar ne visų žuvusiųjų palaikai yra atpažinti. Kol kas dar nenuspręsta, kada bus rengiamos jų laidotuvės.

Pirmadienį katastrofos priežastims tirti buvo sudarytas specialus komitetas, kuris tą pačią dieną iškėlė pagrindinę nelaimės versiją – lėktuvo gedimas dėl galimo apledėjimo.

Lėktuvas sudužo po kelių minučių nuo pakilimo iš Roščino tarptautinio oro uosto Tiumenėje. Lėktuvas turėjo skristi į Surgutą.

Iškart po katastrofos buvo giriamas velionis lėktuvo kapitonas, kuris esą bandė nutupdyti lėktuvą avariniu būdu ir esą tik jo pastangų dėka po avarijos liko gyvųjų.

Antradienį pagrindinės versijos vėl nėra. Tyrimo komiteto pirmininkas Vladimiras Markinas pareiškė, kad katastrofos priežastys nežinomos, o tikslesnių išvadų laukti teks mažiausiai mėnesį.

Antradienį žuvęs lėktuvo vadas jau nebuvo aukštinamas. Roščino oro uosto direktoriaus pavaduotojas atskleidė, kad  pilotas nusprendė, jog prieš skrydį nuo lėktuvo nereikia pašalinti ledo. Pasak oro uosto pareigūno, skraidančios transporto priemonės vadovas turi teisę priimti tokius sprendimus.

Tad avarijos priežastimi galėjo būti ir ant lėktuvo fiuzeliažo susidaręs ledas ar šerkšnas, kuris galėjo sutrikdyti oro srautus virš lėktuvo sparnų.

Toks pat ATR-72 lėktuvas 1994 metais buvo nukritęs JAV. Prieš tai lėktuvas skrido per lijundrą. Tyrėjai nustatė, kad apledėjimas stipriai kenkia ATR-72 galimybėms skristi.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko