Signalas iš Maskvos: „Jeigu Vakarai puls Siriją, mes turime užimti Baltijos šalis“

1/1
Teksto dydis:

Rusijos politologas, vadovaujantis NVS Pabaltijo institutui, Michailas Aleksandrovas mano, kad jeigu, apeinant Jungtinių Tautų Saugumo tarybą, vis vien įvyks karinė ataka prieš Siriją, Rusija turėtų įvesti savo karius į Baltijos šalis, rašo newsbalt.ru.

Tokia genialia idėja politologijos mokslų daktaras pasidalijo savo tinklaraštyje.

„Aš anksčiau sakiau, kad jeigu NATO pultų Siriją, mums reikėtų įvesti karius į Užkaukazę. Bet dabar situacija pasikeitė. Viena vertus, Armėnija padarė aiškų poslinkį link Vakarų ir nebėra patikima sąjungininkė. Jos elgesys naujos pasaulinės krizės sąlygomis tampa neprognozuojamas.

Kita vertus, Azerbaidžanas padarė žingsnius, kad suartėtų su Rusija. Ir Alijevas, matyt, garantavo V.Putinui, kad Azerbaidžano teritorija nebus suteikta Vakarams vykdyti operacijas prieš Iraną ir Rusiją.

Tokiomis aplinkybėmis Rusijos ir Irano komunikacijai per Kaspijos jūrą nekils grėsmės, tad Azerbaidžaną galima palikti ramybėje“, - rašo M.Aleksandrovas.

Tačiau Baltijos šalys – visai kitas reikalas. Čia galima ir įsiveržti.

„Tačiau Rusija turi aiškiai parodyti Vakarams, kad už agresiją prieš Siriją jiems teks sumokėti didelę kainą. Todėl Rusija turi paspausti ten, kur mes turime aiškų strateginį pranašumą, tai yra, Pabaltijyje.

Taip, kaip per Karibų įlankos krizę, Rusija turi Vakarams iškelti dilemą: jeigu atakuojate Siriją, pažeisdami tarptautinę teisę, mes tokiu atveju užimame Pabaltijį. (Tada, 1962 m., SSRS pagrasino užimti Vakarų Berlyną ir užgrobti Juodosios jūros sąsiaurių zoną).

Manau, kad Rusijos karių įvedimas į Pabaltijį apsieitų su minimaliais nuostoliais, o gal ir iš viso nebūtų nuostolių.

Na nebent kas netyčia iš kvailumo pakliūtų po tanku, kaip buvo 1991 m.

Dar daugiau, manau, kad pusė Latvijos ir Estijos gyventojų Rusijos karius sutiktų su gėlėmis, kaip buvo 1940 m.“, - rašo politologijos moklsų daktaras.

Parengė Jurgita Noreikienė

Man patikoNeblogaiMan nepatiko